upė

ùpė sf. (2) KBII92, KI449, K, Ilg, Skp, Smal, upė̃ (4) Zt, Dov 1. SD¹161, SD330, KlG15, H, H175, R, MŽ190, Sut, N, Kos125, LsB305, M, L, Š, LL218, Rtr, DŽ, KŽ, Mlk, Zt didelė, natūrali vandens tėkmė, srovė, tekanti sausumos paviršiumi savo pačios išgraužta vaga: Plukdoma, srauni ùpė NdŽ. Ùpė didelė kaip pavasarį Ėr. Upė nusekusi, upė patvinusi MŽ. Upėje žmonės maudosi, upėje ir skalbinius skalbia J.Jabl. Beržuona – žuvinga ùpė LzŽ. Ùpė Musė Mšg. Netolie Rietavo miesto ten y[ra] Jūros ùpė, bėga Als. Čia toki upìkė – Ančia vadinama Krž. Ùpė pas mus ejo toki plati Srj. Ùpė ne marka – lig pat Pakruojo eina Šd. Mūša – ne bet kokia upelė, – tau tikra ùpė Grž. Iš prūdų ir ùpė atejo Asv. Ùpė jau išplėšta Klt. Po tuo kalnu ùpė eina Pst. Ùpė bėga šalip to miesto Jdr. Pupiškiai tęnai už ùpės, toj šaly Dv. Dieną irstos par upėm ir par ežerais Krd. Aš upè iriuos, bėgu, einu KBI29. Kap [pasirodo] žmogus, tai anas (bebras) ùpėna Pls. Lydys pūkšt vėl ùpėn Šmn. Skalbėm pry ùpės ant ledo pasidėjusios Šv. Ka tarnavau, i ant ùpės nuveždavo [žlugtą skalbti] Škt. An ùpės velėjo Nmč. Vis važiuodavo ant ùpės mazgot gaspadoriai Rk. Buvo sausa vasara, liuobam vežti vandinius iš ùpei Krt. Ar Katrytė ùpė[j] (prie upės)? Ėr. Da ar ùpėn inšoks, ar galą pasdaris, nesbark! Klt. Nuo upės mum gindavo, ka neitum Krč. Kas šulnio vanduo, tai ne ùpės! Klt. Eik anašal upės J.Jabl. Jis ėjo upė̃spi KBI9. Jis ėjo ùpėn linkai KI98. Ir inlėkiau šitan maurynan, ùpėn gi inlūžau Ant. Gilu brist, ùpėj [v]andenio aukščiau kelių Klt. Būdavo – atsiraitęs perbrisi par ùpę Kvr. Atvežė bačką pamerkt ùpėn Sn. O jūs žąsys, jūs niekus pliuškėdamos antys, eikit, maudykitės, pakol dar atviros ùpės K.Donel. Man pakliuvo upè ta eitie Str. Tep kokis žmogus ùpėj gaudė žuvis Aps. Buvo žvejų, kur į ùpę žvejodavo Rsn. Šitoj ùpėj buvo daug ir didelių lynų Gdr. Medžius plukdė in geresnę ùpę Mrc. Būdavo ant ùpės laužus sukrauni, uždegi ir paleidi [per Jonines] Kvr. Te po Máišiagala buvo an ùpės melnyčia Pb. Dirbom už ùpės, tolie nu paties velnio Trk. A į ùpę jau i nuskendo, ka nepareita? Vvr. Iš upės kėlėsi baltas rūkas LzP. Žemė upių pilna R144, MŽ191. Labai dažnai dabar upės yra tarmių sienos J.Balč. Ùpės krantas, srovė, tėkmė, žiotys NdŽ. Kraštas upės SD20. Ùpės krantas baisiai status Jrk110. Upės sala R144, MŽ191. Upės įlinkis, vingis, arba lankstas VĮ. Upės slėnis rš. Upės baseinas PolŽ23. Upės pragrauža VĮ. Upės terasos rš. Upės dugno nuolydis GTŽ. Upės laumė, vandeninkė LL281. Ejęs kelias dienas [Jonas] atrado pri ùpės labai didelį ir gražų miestą BM293(Vdk). Lokys daskasė ùpės LD202(Lz). Sravi upė žalio vyno LLDII231(Mrc). Per tėvelio dvarą srauni ùpė teka (d.) Klvr. Pro tuos kvajynus, pro rakštumynus deguto ùpė teka DrskD95. Te tekėjo strovė upė juoduoju kraujeliu LB124. Laumė Elenytę vadina kraujo upėn maudytųs J.Jabl. Bėk ten, kur pieno ùpės bėga, ten smalą nusiplausi (sako kumelaitei)(ps.) Btg. O jūs žirgai baltakarčiai, kol jūs neėdat žalios žolės, kol jūs negeriat strėvios upės? TDrIV220(Vlk). Ant kalnelio upė teka, po kalneliu sausa LTR(Švnč). Prūsų kalnai ugne dega, mūsų kalnai upėms bėga VoK163(Vlk). Teka upė, teka per lygius laukelius LTR(Mrs). Siuntė mane motinėlė upėn šalto vandenėlio LTR(Tj). Ir tie takeliai užaugo, gilioms upėms užbėgo LTR(Št). Važiuosme, broliai, į svečią šalį, pakolei upaitės dar neužšalę LTIII426. Ant maružių krantužių, ant giliųjų upužių vaikščioja uliavoja mergelė LTII541(Bs). Vai per Dunojėlį – vai per upužėlę atplaukia laivelis A1884,227. Lygius laukelius pėsčiu pareisiav, o par sraunią upelę plaukte parplauksiav StnD11. Smarkiai lijo, ir dėl to upaitė patvinus LC1883,44. Čia gili upelė su pakriaušiu LTR(Kp). Ir kiek tę toli – upýtė, tenai tiltas LKT271(Ps). Per jos vidurį zirzena upytė, po kurią vidurvasariu vištos braido, o pavasarį arklys plaukia Blv. Aš tą ùpę iškasiau Strn. Čia kab upę kasė, daug išnaikino [vėžių] Dg. Teip po pasaulį ėjau, ravus kasiau, upès kokias Č. Už upẽlės visi persinešė [sodybas] DrskŽ. Kad upẽlė būtųbe, šaltu vandeniu pasipraustųbe Aps. Bėga upelė skersai vieškelėlį iš to pakraštėlio, kur saulutė teka LTR(Ukm). Marga lydekelė Minės upelėj, ta bėga be kojelių KlpD23. Ir subėgo dvi upelės, suskalbėjo dvi sesulės LTR(Lš). Kai papūtė vėjutelis, mesk vainiką upytẽlėn (d.) Dbg. Teka upytėlė, neša vainikėlį LB104. Augo nendrelė gilioj upelėj LTR(Lnkv). Gulia kareivių krūva trūpelių, teka upelė krauju bernelių LLDIII513(Vrnv). Per tavo dvarą upelė teka – tai juodo purvynėlio, tai gailių ašarėlių LLDII554(Eiš). Tę upùkė bėga Mrc. Didelė vandens stoka pastojusi, šuliniai ir mažesniosios uputės išdžiūvusios Kel1859, 132. Kaip ir upės bei upaitės iš tos jūrų versmės … tvyste tvysta Ns1832,6. Jei Judas ateis iki upės, … tada mes jam negalėsim prieštarauti BB1Mak5,40. O jei bijosis ir nedrįs upės perkopti, tada mes eisim per upę BB1Mak5,41. Tada semk, imk vandinio iš upės, ir išliek ant sausos žemės BB2Moz4,9. Dabar buvo nematęs anos upės, giedrios kaip krikštolo DP595. Buvom ant upių Babilono PK98. Ir krikštyti buvo visi nuog jo upėj Jordane, išpažindami griekus savo Ch¹Mr1,5. ^ Vanduo kap upéi (instr.) ejo iš visų laukų Zt. Žmonės kaip ùpė bažnyčion plaukė APhIII63(A.Baran). Gyvenam kaip ant ùpės kranto (gresia pavojus) Ūd. Egiptas atejo kaip upė ir jo vilnys pasikėlė kaip vandinio BBJer 46,8. Karvė tai negi ùpė – melži melži, dykas tešmuo Adm. Prapuolė lyg lašas upėj LTR(Auk). Gerai būtų, kad upės pienu tekėtų, sūriais snigtų, alum lytų KrvP(Dj). Upės neužtvenksi, jūrės neišsemsi M. Upės du krantai, bet dugnas vienas sp. Nėra tokios upės, kurios jūrės nepriimtų LTR(Klp). Eina jautis į upę plautis, o pilvą namieje palieka (užvalkalas) LTR. Brenda per upę – neprigeria, lenda per ugnį – nesudega (šešėlis) LTR. Kokie upėje akmenys? – Šlapi Jrg(Kn). ║ H, R345, MŽ461, N, NdŽ, KŽ srovė, srautas, vanduo: Baltinius su kultuve ant lentos mušė ir paskui upėje merkė LTR(Ant). Ir išsidalydavo tinai ing keturias vyriausias (paraštėje dides) upes (stroves) BB1Moz2,10. Aš ta lazda, kurią mano rankoje turiu, vandenį ištiksiu, kursai strovėje (paraštėje upėje) yra BB2Moz7,17. Nes kaip ižg čystos versmės čystos upės plūsta, o ižg purvino ir sudrumsto, purvinos ir sudrumstos DP559. | prk.: Plati liepsnos upė vis eina tolyn V.Kudir. ║ prk. eiga, tėkmė: Užtvenkti istorijos upės neįmanoma rš. Bet kas upelis šis prieš didžiąją upę atvirojo netikėjimo bei atpuolimo?! Ns1850,1. 2. DŽ prk. ko nors didelis kiekis, daugybė: Ejo ùpėms, bulves išnešė, lijo ir lijo kožną dieną Kl. I čia gi upè neina [nauda] Dglš. Ir jai reikia į kiek pusių, o čia ne upės tvinsta Žem. Jei jy (degtinė) upè plauks, aš jos nejudysiu DrskŽ. O kiek ten vyno! Galima sakyti – upėmis teka I.Simon. Visur srovėmis plūdo žmonių upės rš. Žmonių upė išneša mane patvorin, kur spūstis ne tokia didelė sp. Vengrųjų žemėj „upužės vyno, aukso obuolaičiai“ LTII552(Bs). Upès ašarų ižg akių leisdama, o brangų aliejų gausiai laistydama DP35. ^ Nejau daba ùpė[je] būdamos eis vandenio gerti kitur (dirbdamos paukštyne nepasiims kiaušinių)? Vdk.

◊ kraũjo ùpės tẽka vyksta žudynės: Ten broliai kainais pavirto, kraujo upės teka, žmonės ašaromis plūsta, žaizdose vartosi A.Vien.